2011 m. rugsėjo 12 d., pirmadienis

NY cheese cake


Ir štai kažkaip akimirksniu sužiba rasos lašeliai ant voratinklių, ryte pro langines prasiskverbia vėsus vėjelis, medžių lapai pradeda keisti savo garderobo spalvas ir dar daug kitų faktų rodo, kad artėja ruduo, keičiasi metų laikas. Tokiu metu pusryčiai irgi kinta ir jau norisi karšto capuccino ir kažko saldesnio, kaloringesnio nei keli sausainiukai ir vaisių lėkštė. Patariu pasigaminti nuostabųjį cheese cake ir juo mėgautis visą savaitę, vaišinti darbe kolegas, o vakare nunešti kokiam giminaičiui, arba egoistiškai suvalgyti patiems, čia pasirinkimo klausimas, svarbiausia yra jį turėti, o vėliau ir bus aišku, k` daryti...
Manau, kiekvienas, arba daugelis iš mūsų yra valgęs sūrio pyragą. Mano universiteto metai prabėgo prie caffe' latte ir sūrio pyrago "Čili pica", kaip sakoma, kiekvienam amžiui savo restoranas, kai dar mažai tesuvoki apie gerą maistą tinka ir fast food, kai yra gera kompanija, apskritai nesvarbu ką ten valgai, svarbiausia būti kartu, pasakoti, juokauti, dalintis mintimis, klausytis patarimų ir mokytis gyventi, ypač prie tų latte prisimenu Julką ir Dovę, bučkiai jums merginos. Taigi, grįžtant prie temos SŪRIO pyragas, jis buvo mano mėgstamiausias pas čili picą, toks kreminis, su tuo keisto skonio pagrindu mmmmm... norėjosi suvalgyti bent du gabalus... Po to jį ragavau ir kitose vietose, tik mano pasamonėje neužsifiksavo taip gerai ir aiškiai, kaip prieš tai aprašytoje vietoje ragautas desertas.
Gal prieš metus sugavojau jį pasigaminti namuose, galvojau "na negali būti, kad gausis taip skaniai, kaip didesnėje gamyboje", bet gavosi... gavosi šimtą kartų skaniau, na be abejo, jei nuvažiuosim į NY ir pradėsim eiti per visas kritikų-gurmanų pažymėtas vietas, atrasim ir skanesnį, gal įdomesnį, su žiupsneliu TOP SECRET ingriedientų, pyrago gabalą. Bet visvien, esu tikra, kad gamintas namuose, bus toks savas, naminis, mylimas, kad net nesinorės ragauti svetimos gamybos. (Taip man yra su Tiramisu' , niekada jo neužsakau restoranuose, nes esu įsitikinusi, kad mano yra skaniausias, na žinau, gal įžūlokai skamba...bet..)


Taigi naminis nuostabusis CHEESE CAKE

pagrindui reikia
300 gramų digestive sausainių, na jie taip ir vadinasi DIGESTIVE, Vilniuje yra.
150 g. ištirpinto sviesto ir
2 šaukštų cukraus.
Sumalkite mikseriu sausainius su cukrumi, galite ir šiaip sutrupinti marmurinėje trintuvėjė. Sutrinus sausainius (jie yra ypač trapūs) sumaišome juos su cukrumi ir ištirpintu sviestu. Paimame formą tortui, tokią, su užsegruku... na atsiprašau neateina man į galvą pavadinimas. Forma tortams kurios sienos ''čik čik'' ir nusiima. Taigi tą forma sutepame sviestu ir aplipdome ta sausainių su sviestu mase, svarbu, kad ir dugnas ir kraštai butų aplipdyti. Šį karkasą dedame į šaldymo kamerą ir laikome ten tol, kol gaminsime pyrago įdarą ir kaitinsime orkaitę.

Įdarui reikės
600 g. philadelfia sūrio ir tik šio sūrio, nebandykite dėti varškės ir Co, nes tai nėra varškės apkepas, o cheese cake. Į dubenį su sūriu dedame
du kiaušinius ir viena trynį, vanilinio cukraus šaukštelį arba pusę šaukštelio vanilino,
vienos nedidelės citrinos sultis, išmaišome ir dedame
20 gramų kukurūzų krakmolo, ir
100 ml. grietinėlės ir
100 gramų cukraus

Viską suplakate mikseriu, kad gautųsi vienalytė masė.
Įkaitinate orkaitę iki 180 C temperatūros. Išimate iš šaldymo kameros formą su pyrago pagrindu, įpylate į jį sūrio masę ir siunčiate į orkaitę. Pyragą reikia kepti apie 40 minučių, tačiau patys stebėsite situaciją, jis neturi nei nudegti, nei neiškepti. Viršus turi tapti rudokas. Kai ištrauksite pyragą, leiskite jam visiškai atvėsti, po to padėkite jį į šaldytuvą ir po kokios valandos galėsite jau ragauti.
Šis pyragas yra labai skanus, be to jį galima pagardinti jūsų mėgstamais padažais: uogienių, klevų syrupo, karamelės ir tt.

Linkių tūriningų skanių rudens pusryčių ir šiltų popiečių

Viktorija Mele
nepamiršau... BUON APPETITO

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

FOCACCINE arba viena ''pati sau focaccia'' :D



Sveiki visi, visos, kurie neišdavė mano puslapio ir dar tikisi čia atrasti daug naujo ir įdmaus. Kažkaip mėnuo nerašymo yra labai daug, nors pagamindavau kai ką, bet neturėjau noro nei rašyti nei fotografuoti. Prieš išvažiuojant atostogų reikėjo sudėti lagaminus, sutvarkyti, liekantį miegoti butą, Padaryti daug daug dalykų. Po atostogų prie jūros, kur dažniausiai valgėm ''fuori it. lauke'', kas reiškia ne namuose, o restoranuose aš pripažinau, kad aptingau gaminti maistą... Jums taip būna? Norisi tik atsisėsti išsirinkti  ir laukti, po to mėgautis kiekvienu gabalėliu, spėlioti ką ten dėjo virėjas, o jei su virėju galima po vakarienės paplepėti, tai  ir pasiklausti visokių paslapčių.
Ech... čia atostogos, tikriausiai jos tam ir yra skirtos, kad atsipalaiduoti ir nedaryti nieko, ką darome namuose, nei dirbti nei mokytis, nei gaminti, nei tvarkyti namų, gal tik naminius malonumus sau leisti: knygas, muziką, filmus ir mados žurnalus :D ir fotografiją.
Apie atostogas papasakosiu, kai  grįš įkvėpimas, o dabar, kad rugpjūčio mėnuo nedingtų iš mano blog'o istorijos dovanoju focaccia receptą. Jį irgi atradau įdomiai. Kai buvau Vilniuje mama vis manęs klausinėjo, kodėl aš pizza niekad neiškepu, na aš ir iškepiau, bet tokią skardoje, kaip Italijoje gabalais gatvėje pardavinėja. Mano mamytei tai nebuvo PIZZA, ir ji vis kalbejo, apie tokią ploną, kaip iš restorano... Tikriausiai, jei ne mano mama, aš daug ko gyvenime neišmokčiau, dalį to, ko išmokau iš jos, o dalį išmokau, kad patobulėti ir įrodyti, kad aš galiu tai padaryti, mano mama yra mano slaptasis variklis, na abudu tėvai, tėtis irgi moka paraginti veikti. Taigi pradėjau aš ieškoti visokių receptų.... Yra geras receptas, kai reikia visą parą laikyti tešlą šaldytuve, bet štai atradau receptą, kurį nauduosiu tikrai visada, žinodama, kad pasiseks, tai greitesnis variantas, nereikia laikyti šaldytuve. Ir dar man labai patiko sausos mielės, pirktos Vilniuje Dr. Oetker septyni gramai. Tokios žaliame pakelyje. Jos nuostabiai tinka.
Taigi aš dabar iš šios tešlos gaminsiu focaccia, bet jeigu norėsite iš šios tešlos gauti plonapadę pizza, tai ir apie ją brukštelsiu.

Mums reikės:

450 g. miltų
1,5 arbat. šaukštelio sausų mielių
300 ml. vandens
1 arbat. šaukštelio druskos
4 valg. šauštų extravergine alyvuogių aliejaus

Pirmas etapas skirtas ir pizza ir focaccia gamybai :).

Sumaišome miltus su mielėmis ir druska, tada įpilame vandenį ir aliejų, viską gerai išmaišome, kai masė taps panaši į lipnų kamuolį perkeliam į darbo paviršių,pabarstyta  miltais ir minkome apie dešimt minučių, prieš tai rankas sutepame aliejumi, minkome ilgai, kol kamuolis nebus gražus, minkštas ir eleastingas. Tada kamuolį paverčiame dešra ir tą dešrą padaliname į keturias dalis. Tas dalis sukočiojame vęl į kamuoliukus ir sudedame ant miltais pabarstytos skardos, nemažu atstumu vieną nuo kito. Paliekame nevėsioje vietoje apie pusantros valandos, kad kiltų. Aš asmeniškai nauduoju ir žiemą ir vasarą tokį metodą : dedu į orkaitę, kurioje įjungiu tik šviesą, be laipsnių, tokioje atmosferoje mano tešlos gaminiai labai gerai auga ir nepagauna skersvejų ir tt.
Taigi po pusantros valandos pamatysime kokie nuostabus kamuoliukai gavosi. Dabar, jeigu darysime keturias nedidukes focaccia, kamuoliukus tiesiog subadykyte pirštais, kad butų daug duobučių ir į tas duobutes įpylame aliejaus, dedame pomidoriukus, arba tiesiog pabarstome rozmarinu, pagal skonį. Aš nuotraukoje padariau vieną gabalą, bet nepatiko :), geriau kai darydavau keturias mažesnes focaccia. Na gražiau atrodo. Taigi subadytas ir pagardintas focaccia dedame į orkaitę ir kepame apie dešimt minučių dviejų šimtų laipsnių temperatūroje.

Jeigu norite daryti pizza, tai kiekvieną iš keturių  kamuoliukų iškočiojame ant miltais pabarstyto paviršiaus iki kokių trijų milimetrų aukščio ir perkeliame į skardą (irgi miltais pabarstytą), tada patepame sugo di pomodoro, sudedame mozzarella sūrio gabaliukus ir pridedame baziliko, arba kumpio, arba sūrio, arba keptų daržovių, na tai, ką mėgstate. Tokią ploną pizza kepame šešias minutes 260 C temperatūroje. Žinokite nepakartojamai skanu gaunasi ir focaccia ir pizza.

Buon appetito, amici, aš sugrįžau :) Viktorija Mele

2011 m. liepos 21 d., ketvirtadienis

Kepti moliūgų žiedai




Labai skanus ir paprastas patiekalas. Žinoma Lietuvoje nelabai suprantamas dalykas gėlių valgymas, bet Italijoje tai visiškai normalus reiškinys išsikepti žiedų :D
Dideli, geltoni žiedai kelias minutes patepti tešloje paliks įspūdį visam gyvenimui. Nepamirškite juos valgyti iš karto ir karštus.


du kiaušiniai
mineralinio gazuoto vandens
miltų
druskos
daug arachiso riešutų aliejaus kepimui
šviežutėlių cukinijų arba moliūgų žiedų



Žiedus išplauti išorėje ir viduje. Įkaitinti aliejų. Sumaišyti kiaušinius su druska, miltais ir mineraliniu vandeniu. Turi būti nei skysta nei tiršta. Paragaukite ar pakankamai druskos dėjote.Tada, kai aliejus labai karštas žiedus pamirkome tešloje ir dedame kepti iš abiejų pusių. Aliejaus turi būti daug, tai fritiuras.

Buon appetito da Viktorija Mele

Vištienos salotos




Kai tenka pirkti jau pagamintą grill vištą, ir nespėjame jos suvalgyti, šildyti nesinori, arba suvalgoma ne visa, tai iš likusios mėsos gali gautis superinės salotos.

Mėgstami salotų lapai iceberg, valeriana, paprastos švelnios salotos ir tt.
kelios virtos bulvės
kukurūzų konservas apie šimtą gramų
du kiaušiniai
pomidoras
majonėzas, aliejus, druska, pipirai

Supjaustyti vištieną, bulves, pomidorą, kiaušinus ir sumaišyti su suplėšytomis salotomis ir kukurūzais pagardinti trupučiu aliejas ir majonezu, gerai išmaišyti ir jei patinka pasūdyti ir papipirinti.
Šioje foto nematysite kukurūzų, bet su jais skaniau.

BUon appetito da Viktorija Mele

2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Įdarytos raudonosios saldžiosios paprikos

Šis receptas tai likučių derinys :)))))). Na gal skamba nelabai, bet labai skaniai valgosi. Tiesiog liko jau virtų ryžių, buvo pomidorų padažo ir maltos mėsos.

4 paprikos
250 g. pomidorų salsa
sauja jau virtų ryžių
1 morka
200 g. maltos mėsos
1 svogūnas
jeigu yra likusio sūrio ar fermentinio, ar kokios scamorza ir tt.
druskos, aliejaus

žinokit rašau ir nebeprisimenu, labai iš akies darytas receptas.

Daugmaž taip: 

išplauname paprikas, nupjauname viršų ir išimame sėklas, išvalome viduje. Tada jas palaikome kelias minutes verdančiame vandeny, išimame ir paliekame ant lėkštės. Tada atskirai padarome ragu iš maltos mėsos su susmulkinta morka ir svogūnu. Troškiname, pasūdome. sumaišome su ryžiais, sūriu ir įdarome tuo viskuo paprikas. Tada jas į puodą ir troškiname pomidorų salsoje, apie keturiasdešimt minučių. Pomidorų padažą pasūdome ir įpilame aliejaus prieš paprikų įmerkimą.

Taigi, jeigu supratote ką parašiau bus labai skanu. :)


buon appetito da Viktorija Mele




Saldžiarūgsčios cukinijos


Kaip puikus garnyras, arba šiaip greitas užkandis, kol nėr ką valgyt - tai cukinijos. Jas dievinu grillintas, bet antras pagal reitingą receptas, tai šis. Prisimenu pirmą kartą jį ragavau pas uošvienę savo, ragavom kartu su  mano mamyte, tai mamai mano baisiai patiko ir net receptą pasiėmė. Na o aš kaip teisėta visų senelių, mamos ir uošvienės rceptų perimtoja irgi ilgai nelaukiau ir užsirašiau. taigi reikia

nedidelių cukinijų 400g
baltojo vynuogių acto 50ml
cukraus pilnas šaukštelis 1
druskos, pusės svogūno, ęesnako skiltelės
alyvuogių aliejaus extravergine, na tiek kiek reikia cukinijoms kepti

Taigi, cukinijas gerai išplauname ir supjaustome tokiais ketverčiais. Reikia stengtis, kad būtų vienodo dydžio gabaliukai, kad vienodai po to keptų. Taigi, keptuvėje tipo wok, kaitiname aliejų ir apkepame smulkiai smulkiai sukapotus svogūnus ir česnakiuką. Tada įmetame cukinijas ir kepame kol nepradės keistis jų spalvytė. Maišome dažnai, pasūdome. Tada įpylame actą ir įberiame cukrų. Išmašome viską. Taip dar troškiname tiek laiko, kiek reikia, kad cukinijos taptų minkštos. Paragaujame, jei reikia pridedame druskos arba cukraus. Ir viskas. Serviruojam daršiltas, arba šaltas, visaip skanu.

Buon appetito amici Viktorija Mele

2011 m. liepos 8 d., penktadienis

Įdaryti baklažanai "BATAI"

Iš tikrųjų šis patiekalas vadinasi ''baklažanų batai'', nes primena formą... Na batai... nežinau...
Taigi iš karto prie reikalo

4 baklažanai
2 pomidorai
2 česnakų skiltelės
300 g. scamorza affumincata, provola arba mozzarella sūrio
bazilikų lapelių, petražolių lapelių
penkiasdešimt gramų ančiuvių po druska, arba aliejuje
smulkinti džiūvėsiai
extravergine alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų


Perpjauname baklažanus per pusę ir išimame visą minkštymą. Aš nauduoju tokį šaukštelį spec. daryti meliono kamuoliukus. Susmulkiname česnakus, petražoles, baziliką. Ančiuvius susmulkiname taip, kad nesijaustų kauliukų, sūrį supjaustome mažais kubeliais. Baklažanų minkštymą susmulkiname į mažiausias daleles ir sumaišome su kubeliais supjaustytais pomidorais, ir ačiuvių, česnakų ir žolelių mase.
Visą tai sumaišome su džiūvėsiais, aliejumi, druska ir pipirais, gerai išmaišome. Tada pripildome baklažanų puseles (aš jas aliejumi ištepiau iš visų pusių) dedame į skardą ir kepimui skirtą indą ir kepame orkaitėje apie pusvalandį 200 ° C t.

Buon appetito amici

Viktorija Mele

2011 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

arbūzo granita



Karštomis dienomis vis norisi atsigaivinti ledais, šaltais kokteiliais, granitomis, šerbetais, šiaip šaltu vandeniu, arba šalta arbata, kartais fantazijos pritrūksta, arba norisi kažkuo paįvairinti tą gaivią akimirką, bet laiko nėra, arba taip karšta, kad nesinori labai daug judėti... Nuo šios vasaros aš pradedu gaminti visą batalioną šaltų desertų. Bus ir granitų, ir naminių ledų, bavarese, čia nežinau kaip lietuviškai, bet šiaip jis vadinasi bavarois, šerbetų, semifreddo, gal ir souffle' glace' pagaminsiu... ir skatinsiu Jūsų kūrybingumą, nes vasarą galima daug ko atsisakyti... bet šaltų desertų tikrai NE.
Štai gaivi ir paprasta granita iš arbūzo, na pradžiai lengviausi receptai.

200 g. arbūzo vidurinės dalies, imkite tą patį ''cukrų'' tokį minkštymą su kristalais, jis pats saldžiausias.
100 g. cukraus
150 g. vandens

Arbūzą išvalykite nuo sėklų ir sumalkite blenderiu arba mikseriu su vandeniu ir cukrumi. Gautą skystį dėkite į šalčiui tinkamą indą ir pirmyn į šaldymo kamerą. Ten granita turės stovėti apie dvi valandas. Kas pusvalandį išimkyte ir išmaišykite. Matysite, kai gausis ''sniego'' konsistencija, tai jau galima sudėti į stiklinaites, papuošti (jeigu pageidaujate) mėtų lapeliais ir valgyti šaukšteliu, o kai pradės tirpti galėsite ir išgerti.

Dar pagalvojau, kad tai gera bazė kokteiliui su vodka, tiesiog ant granitos įpilkyte vodka stikliuką ir išmaišykite. Aš alkoholio negeriu, bet įsivaizduoju, kad tiktų toks derinys, ar daugiau su melionais vodka dera? :D (man tai ji su niekuo nedera ... net nežinau, kodėl apie ją pagalvojau :D tikriausiai, kad šaldymo kameroje guli butelis Finlandia ir laukia savo dienos tapti vanilės ekstraktu :D, o aš darinėjau tą šaldymo kamerą dešimt kartų, kol granitą maišiau ir man užsifiksavo, štai kokia istorija).

Geros dienos ir gero atsigaivinimo nuo Viktorija Mele

2011 m. liepos 6 d., trečiadienis

Daržovių sriuba MINESTRONE

Nors lauke ir karšta, bet ant stalo garuoja minestrone, daržovių sriuba. Mano dukra labai ją mėgsta, kartais sekasi duoti netrintos, kartais sumalu blenderiu. Kas gali būti geriau už šviežutėlių daržovių sriubą?

Mažiukui puodui, na vieno litro talpos, reikia

dviejų mažų cikinijų
vienos morkos
vieno mažiuko svogūnėlio
šviežių žalių pupelių saujos
salierū koto gabaliuko
vieno pomidoro
dviejų bulvių

plius reikia išvirti atskirai mažų makaroniukų arba ryžių

pabarstymui reikia tarkuoto parmigiano sūrio

Viskas paprasta, manau, kiekvienas tokia sriubą gali išvirti, aišku ne tortas čia trijų aukštų, bet visvien pasitenkinimas savimi bus, nes sriuba labai sveika, graži ir pilna vitaminų ir mineralų.
Taigi užverdame vandenį ir dedame pupeles, jas verdame apie dešimt minučių su svogūnėliu ir salieru. Tada pridedame bulves ir morkas, supjaustytus kubeliais ir pomidorą, po penkių minučių cukinijas . Kai įdėsite cukinijas virkite dar dešimt minučių. Pasūdykite.  Atskirai išvirkite makaroniukus. Tada dėkite į lėkštę makaronus, pilkite sriubą, barstykite sūrį ir įpilkite truputėlį extravergine alyvuogių aliejaus.

Štai ir viskas, geras ir lengvas pietų variantas.

Buon appetito da Viktorija Mele

2011 m. liepos 4 d., pirmadienis

Slyvų "susine" tarte tatin


Sugrįžimas į Italiją. Įspūdžių pasakojimas, daiktų sustatymas į vietas, suknelių nunešimas į valyklą, penki ar net šeši skalbimo mašinos "raundai", nuvažiavimas prie jūros dviem dienom ir štai pagaliau pirmas patiekalas. Kaip nebūtų gaila, bet ne viską spėju fotografuoti... kaip jau daug kartų sakiau, o be foto nesinori recepto duoti, nes man foto gal svarbiau už patį receptą, už visą laiką praleistą virtuvėje "čik cik" kadras... kuris įamžins mano darbus, nes dažnai pagalvoju... kelias valandas gaminame vakarienę, ruoašiame, puošiame stalą, o po to užtenka pusantros valandos, kad viskas dingtų ir beliktų tik prisiminimai ir kalorijos.... :D O taip turėsiu dukrai perduot visą archyvą receptų ir foto vaizdų.
Na Italijoje dabar slyvų metas, yra tokios nedidelės mėlynos slyvos, vadinasi susine, jų man padovanojo signora Carla, gyvena prie mūsų ir jie turi didelį daržą ir kelis vaismedžius, taigi jau pamatė, kad atvykome ir atnešė slyvų krepšelį, nes reikia dalinti, kad nesusigadintų. Truputėlį pavalgėme žalias, ir likusią dalį patroškinau ir padariau tokį lengvą ir greitą pyragiuką, kad prie ice tea būrų ką užkąsti, arbą pusryčiams. Manau tinka bet kokios slyvos, svarbiausia, kad būtų prinokusios, dėjau kelias geltonas ir daug tų mėlynų, iš akies slyvų nesvėriau, paskaičiuokit kokias pebnkiolika vidutinio dydžio, jei susine nesurasit. O medaus turėjau tėčio... bio super bio medus, be cukraus ir visokių kitokių priemaišų, skaidrus kaip gintaras ir npersaldus, prie mano slyvų tiko pasakiškai, nes pasiliko slyvų rugštumas, bet tuo pat metu jautėsi lengvas medaus skonis.... niam niam

Reikalingi:
slyvos
valg. šaukštas medaus
30 g. sviesto

tešlai
200 g. miltų
100 g. sviesto
1 trynys
druskos
2 valg.šaukštų vandens


Paprasta kaip du kart du. Iš ingridientų tešlai suminkome tešlos kamuolį ir dedame valandai pailsėti šaldytuve. Slyvas išplauname, perpjauname per pusę, arba į ketverčius, išmetame kauliukus. keptuvėje ištirpiname trisdešimt gramų sviesto ir pilną šaukštą medaus, kai ištirps sudedame slyvas, jas kelias minutes apkepiname, kitaip tariant leidžiame karamelizuotis. Galite dėti šaukštelį tarkuotos citrinos žievės, tik, gerai kad nebūtų chemiškai apdirbtos citrinos. Aš nedėjau. Paimkite kelias mažas, arba vieną didesnė skardą pyragams, turi būti žemais kraštais, ten sudedate slyvas. Tešlą išimate iš šaldytuvo ir iškočiojate. Man reikėjoi dviejų vidutinio dydžio apskritimų, jeigu gaminate vieną didesnį pyragą, jums reikės vieno apskritimo, ar kvadrato...priklausomai nuo formos tos skardos, kurią naudosite. Taigi, iškočiota tešla padengiate slyvas, pasistenkite, kad tešla gerai priglustų prie skardos. Ir viskas, į orkaitę kepti dvidešimt minučių 180 C temperatūroje. Dar patariu pabandyti tokį tortą su jau pagamintos sluoksniuotos tešlos paplotėliu. Viskas, tas pats, tik nereikia gaminti savo tešlos, toesiog uždengiate slyvas sluoksniuota tešla ir kepate, kol nepradės įgauti auksinį/rusvą atspalvį. Duokite atvėsti kelias minutes ir pridėjus lėkštę ant skardos, apverskit į lėkštę, turi gautis labai gražus pyragas, toks "blynas". Labai skanu jį valgyti su ledais, na sakykite, tikrai geras vasaros dienos desertas.

Buon appetito amici
Viktorija Mele