Laiškai iš Italijos. Toscana.

        Šį straipsnį rašiau dar keliautojos Italijoje  vaidmeny, be menkiausios reklamos etikečių ar viešbučių. Straipsnis buvo kurtas specialiai žurnalui "Geras skonis" 2007 m.

Su Italija visą laiką mane siejo kažkoks nematomas ryšys. Apsilankius vieną kartą tai tapo nuolatine trauka, nes kiekvienas Italijos regionas yra savaip nuostabus skiriasi ne tik italų kalbos dialektai, bet ir maistas, tradicijos, gyvenimo būdas. Nors visada smagu sugrįžti namo, į Vilnių, kur laukia šeima, įprastas gyvenimo ritmas, šiluma, tačiau pakanka užsimerkti ir prieš akis išdygsta kiparisai, begaliniai slėniai, senos pilys, vynuogynai ir žaliuojantys miškai laukai kvepiantys gėlėmis, vynu bei sūriais, ramybe.

Viena gražiausių Italijos vietų – Toskana. (Toscana) .Tą žodį, tikriausiai yra girdėję visi, tačiau ne kiekvienas galės atsakyti, kur ji yra. „Tai kažkur Italijoje...Ar Ispanijoje?“ Jeigu atversite bet koki žinyną, pamatysite, kad Toskana – centrinės Italijos regionas, 23 tūkstančių km2 pločio, Florencija- jos administracinis centras. Tačiau net visos pasaulio enciklopedijos negalės perteikti šių vietų kerinčio grožio. 

Po kelių dienų kiekvienas, atvykęs į Toskaną ,atsipalaiduoja, tampa linksmesniu, apsvaigusiu nuo šypsenų, spalvų, Toskaniško oro , garuojančių patiekalų ir vyno... Vynas- tai Toskanos pasididžiavimas. Nemažiau įdomi Toskanos virtuvė, tai viena iš svarbiausių Italijos virtuvių, kuri paliko pėdsaką netgi Prancūzijos gastronominėse tradicijose Grande Cuisine, taip kvepiančios petražolės, artišokai, šparagai, baltosios pupelės pateko ant prancūzų stalo, kai 1533 metais virėjų, vyno žinovų palyda sekė iš Florencijos į Paryžių su keturiolikmete Auvergne grafaite ir Urbino kunigaikštaite Caterina de‘ Medici (vėliau Prancūzijos karaliaus Henriko II našlė. Po vyro mirties 1560 metais ji valdė Prancūziją).

Nebūtina keliauti anapus Alpių, nes nepakartojami virtuvės lobiai ir  „ vyno keliai“ laukia Toskanoje.

              Toskanos virtuvė, sezoninė ir teritorinė , pasižyminti patiekalų paprastumu, ir nepriekaištingu ingredientų parinkimu ir produktų įvairove. Tai stiprių , natūralių skonių virtuvė, pradedant alyvuogių aliejumi ir baigiant nepakartojamų vynų kolekcija. Dauguma Toskanos gyventojų iš kartos į kartą perduoda vyno darymo receptus ir tradicijas; tai žmonės prisirišę prie savo žemės, tradicijų, savo istorijos. Italų maisto ruošimo ir valgymo kultūra kupina taisyklių, pvz.,  negalima ne minutės pervirti spagečių, negalima improvizuotai maišyti maisto produktų, padauginti prieskonių, nes visa tai gali „sugadinti“ tą  skonį, kuris yra saugomas amžiais ir perduodamas iš lupų į lupas.

              Italų kiekvieno regiono valgiaraštis yra tipiškas. Toskanoje, užkandžiams galima pasirinkti keptos salvijos (salvia fritta), vietinės vytintos mėsos asorti (salumi Toscani), skrudintos duonos sumuštinukų su burnoje tirpstančiais pomidorais, artišokais, ar triufelių padažu. Pirmiesiems patiekalams siūloma ragauti grybų sriubos (Italijoje grybais dažniausiai vadinami tik baravykai funghi porcini), rizoto su balandžiais (alla chiantigiana), rizoto su kjianti vynu arba piči (pici) „vargšų spagečių“, kadangi jie yra paruošti iš miltų ,vandens bei druskos. Piči tai Sienos regiono tradicinis patiekalas. Antrieji patiekalai yra labai sotūs: būna fazanai, jautienos kepsniai, farširuotas triušis, triufeliai (tartufo) ir be abejonės pagrindinis vaidmuo tenka jautienos T-kaulo kepsniui vadinamu fiorentina, tai ant grotelių kepta pusiau žalia mėsa, tirpstanti burnoje, valgoma pagardinus druska ir pipirais ir užgeriant geru raudonu vynu, tokiu kaip Tignanello ar Solaia. Desertui – Sienos saldumynai: ricciarelli, cavallucci, panforte ir be abejonės cantucci di Prato con Vinsanto, (tai saldūs džiūvėsėliai su migdolų riešutais, kuriuos prieš atkandant reikia pamirkyti desertinio vyno Vinsanto taurėje).

            Vynų sąrašas nustebins kiekvieną : pradedamas brut, pereinama prie Vernaccia di San Giminiano (vynas padarytas ir baltųjų vynuogių, augančių Toskanos regione, aplink viduramžių miestą-piliakalnį San Giminiano) , po to prie Chianti classico (Chianti DOCG zona padalinta į 7 pozones, pats populiariausias-Chianti Classico, kuris pažymėtas „raudonojo gaidžio lipduku“ (galo nero )jo gimtinė tęsiasi nuo Florencijos iki pietų Sienos). Be abejo, kiekvienas gali pasirinkti iš keliasdešimt rūšių Brunello di Montalcino (šis DOCG pripažintas vienu geriausių Italijos vynų, gavo savo pavadinimą dėl sodrios spalvos, Brunello („tamsiukas“))  ar Nobile di Montepuliciano (irgi DOCG vynas, pavadintas pagal gaminimo vietovę, Montepulciano miestelį, kur anksčiau šis vynas patekdavo tik ant tituluotos aukštuomenės stalų. Tai pirmas DOCG vynas Italijoje) . Kaip rašė 600-aisiais metais poetas Redi „ Kiekvienas vynas yra karalius“, ar tai vienas iš naujųjų „DOC“ (DENOMINAZIONE DI ORIGINE CONTROLATA ir DENOMINAZIONE DI ORIGINE CONTROLATA E GARANTITA šie sutrumpinimai reiškia, kad vyno gamyba yra kontroliuojama bei garantuojama, vynas atitinka visus jam keliamus reikalavimus: vynuogių auginimo, vinifikavimo normų, alkoholio kiekio. Prieš suteikiant vynui šį garbingą titulą, vynas yra kruopščiai tiriamas ir degustuojamas) , arba visiems žinomi „Supertuscan“(į šį sąrašą įeina prabangūs vynai, kuriems gaminti naudojamos vynuogių rūšys, neužfiksuotos DOC taisyklių, tačiau šie toskaniški vynai yra tarp geriausių pasaulio vynų:  Sassicaia, Tignanello, Solaia). Sąrašas baigiamas Vinsanto (saldus desertinis vynas, pažodžiui išvertus jo pavadinimą gaunasi vino santo, t.y., šventas vynas) ir grappa (stiprus 40% - 60% alkoholinis gėrimas, ragaujamas po valgio, nes padeda virškinimui, būtų nelabai teisinga, tačiau galime jį pavadinti degtinės atitikmeniu Italijoje), vynai - tai žodžiais neaprašoma skonio ir kvapo paletė, surišta su Toskanos vynuogynais.

Kodėl Toskana?

Italija turi 80% pasaulinės kultūros paveldo:  Florencija – nuo ankstyvųjų viduramžių tapusi menų centru, Siena - antikinės gatvelės ir ikonų muziejai, Pienza, Montalcino, Montepulciano - mažyčiai vyno, sūrio (pecorino – pagrindinis Toskanos sūris, gaminamas iš avių pieno) miesteliai, kuriuos lankant reikia įsižiūrėti, įsiklausyti ir ,be abejo, kai ką paragauti...

Žodžiai : Toskana, ramybė, šiluma, poilsis,  yra sinonimai, net ir dabar,  modernių technologijų ir pagreitinto gyvenimo tempo laikais, tai ramybės oazė, kur galima pamiršti rutiną ir kasdieninius rūpesčius. Tai kunigaikščių, grafų, baronų žemė, atrodanti mažai konfidenciali.  Tai tik pirmas įspūdis. Užtenka pasivaikščioti miestelių siauromis gatvelėmis, kvepiančiomis džiūstančių skalbinių ir įvairaus maisto aromatu; neskubant važiuoti žvyrkeliais, kurie vingiuoja per saulėgrąžų laukus; pietauti mažytėse osterijose (osteria), ar praleisti visą savaitgalį antikinėje viloje, vadinamoje „agriturismo“, ragaujant vyną ir Toskanos valgius; įsitikini, kad visa tai nėra sapnas, o paprastas Toskanos žmonių gyvenimas.

Kelionė, tai pats protingiausias ir maloniausias būdas susipažinti su ypatinga ir svetinga Italijos sritimi, pačiam atsidurti šitame mikrokosme, turinčiame savotišką ekskluzyvinį skonį, ir lėtą vyno degustavimo ritmą.

Toskanijos negalima neįsimylėti, ten apsilankęs palieki gabalėlį savo sielos, o vietoj jo pasiimi dalelę Toskaniškos dvasios.

Kada važiuoti?

Geriausia į Toskanos malonumus pasinerti liepos – rugpjūčio mėnesiais, kadangi nuo birželio 29-os iki liepos 2-os ir rugpjūčio 13 - 16 dienomis Sienos mieste vyksta pati svarbiausia, nuo amžių garbinama šventė - Palio. Palio - tai analogų neturinčios žirgų lenktynės, kurios Sienos gyventojams nėra paprasta šventė, o jų gyvenimo būdas nes pasiruošimas jai vyksta visus metus. Visiems kitiems - tai kelias minutes trunkančios gražiai dekoruotos lenktynės.

Rugsėjis ir Spalio pradžia yra vynuogių rinkimo metas (itališkai vadinamas vendemmia). Užsisakius degustavimo savaitgalį vienoje iš vyno gamintojų „cantina“, galima ne tik ragauti vyną, sužinoti vyno brandinimo technologijas, bet ir pabūti viso to stebuklingo proceso liudytoju ar net dalyviu.

Vėlyvą rudenį ar žiemą jūsų lauks senovinės pilys su nuostabiuoju Toskanos vynu ir viduramžių žydiniais. Keliaujant į nuostabiausias bažnyčias, parodas bei muziejus jus galės užklupti lietus, nes sausį ir vasarį orai būna permainingi, šaltoki. Šaltis ten ypatingas: Toskanos vienas šalčio laipsnis prilygsta  mūsų dešimčiai, tai įtakoja drėgnas Italijos klimatas. Bet kita vertus, tai ne taip ir blogai, nes egzistuoja šimtai šiltų kavinukių, vyno rūsių, tipiškų vietinių restoranų, galima aplankyti tikrą vyno muziejų Museo della Vite e del Vino - Carmignano (Prato), Museo del Vino e della Vite - Rufina (Firenze) ir kt.

Kaip nuvykti?

Yra tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Milaną ir Romą. Geriausia lėktuvu skristi į Romą, prieš tai Lietuvoje užsisakius nuomojamą automobilį. Mašinos nuomos kaina priklausys nuo automobilio klasės kategorijos, už dešimt dienų gali tekti sumokėti nuo 300 iki 900 eurų, be išlaidų už kurą. Be to nepamirškite pasiteirauti ar mašinoje yra navigatorius, nes jis tikrai pravers. Iš nepakartojamo grožio ir istorinę reikšmę turinčios, bet chaotiškos, triukšmingos Italijos sostinės traukti į atpalaiduojančią „skanią“ kelionę. Nuo Romos iki Sienos apie 200 kilometrų. Sieną gali būti kelionės po Toskaną pradinis taškas.

Kur apsistoti?

Galima apsistoti senoje fermoje, senovinėje pilyje, liukso apartamentuose, mineralinių šaltinių centruose arba paprasčiausiai išsinuomoti kambarį. Viskas priklausys nuo jūsų preferencijų ir gyvenimo stiliaus, kelionės tikslo. Galima pasirinkti vieną iš vardinamų viešbučių.

"Il Melone" Residence, Hotel, Restaurant (Cortona).

Tai pastatų ir paslaugų kompleksas, kuris yra sename kaimelyje, kruopščiai restauruotame. Talentingi dizaineriai sugebėjo išsaugoti nepakartojamą tos vietos atmosferą ir suderinti ją su pačiais moderniausiais patogumais. Aplink viešbutį yra stebuklingo grožio sodas, rožynai, levandos, vaismedžiai. „Il Melone“ yra du restoranai. Viename siūlomi gurmaniški delikatesai, kitas - stilizuota viduramžių taverna, kurioje galima paragauti tradicinių vietos patiekalų. Viešbutis yra prie seno Kortona miestelio, kuris įkvepė amerikietę rašytoją Frances parašyti knygą „Po Toskanos saule“.

Kaina - nuo 120 eurų už naktį dviviečiame kambaryje.

„ La Locanda del Loggiato“ residence, agriturismo. (Bagno Vignoni (SI) ).

Naminės šilumos ir jaukumo ieškotojus sutiks keturi agroturizmo savininkai, kurie asmeniškai pasirūpins kiekvienu svečiu. Bus suteikta galimybė degustuoti vynus, sūrius, salumi . Ragauti jų gamybos alyvuogių aliejų.

Kaina - nuo 120 eurų už naktį dviviečiame kambaryje.

„Castello di Bibbione“ (Montefiridolfi - Chianti)

Pirmą kartą pilis paminėta 997 metais. Atgimimo epochoje fortifikaciniai statiniai buvo paversti užmiesčio rezidencija, išsaugojusia, griežtą viduramžių stilių. Pilis –tai viduramžių pastatų kompleksas, pastatytas iš toskanos akmens. Kiekvienas namas turi savo pavadinimą ir atskirą įėjimą. Tik ilga požeminė perėja, vedanti nuo kalvos prie upės, liudija apie karinę pilies istoriją. 1511 metais pilį įsigijo Makiaveli šeima, kuriai ji priklauso ir dabar. 1985 buvo atidarytas viešbutis. Interjeras papuoštas antikvariniais kilimais. Pilis yra Kjanti (Chianti) regione, 15 km nuo Florencijos ir 44 km nuo Sienos.

Kaina - nuo 130 eurų už naktį dviviečiame kambaryje.

Grotta Giusti Terme & Hotel (Monsummano Terme)
Unikali XIX amžiaus vila, pastatyta prie unikalios natūralios stalaktitų ir stalagmitų uolos, kurioje trykšta mineraliniai vandenys. Uoloje yra požeminis ežeras ir trys „salės“ su nepaprastu mikroklimatu. Čia visus metus išlieka pastovi oro temperatūra (+31 - +34 С) ir beveik 100 procentinė drėgmė. Čia visada išlieka grynas oras. Uola, atsitiktinai surasta darbininkų-akmenskaldžių, pasidarė labai populiari, kai žmonės pastebėjo, kad buvimas joje gydo sąnarių skausmus. Čia lankėsi net Džiuzepė Garibaldis. Terminis vanduo pateikiamas į baseiną bei į visus vonios kambarius. Vakarienės viešbutyje prilygsta Le cordon bleu nepriekaištingai receptūrai. Čia pildosi gurmanų svajonės. SPA centras yra netoli Montekatini miestelio, 55 km nuo Pizos oro uosto, 60 km nuo Florencijos Tarptautinio oro uosto.

Kaina nuo 240 eurų asmeniui už naktį dviviečiame kambaryje.

Fattoria del Colle- Trenquanda (SI) vyno rūsiai, agroturizmas.

Casato Prime Donne – Montalcino (SI)- vyno rūsys.

Visa tai seniai priklauso Donatella Cinelli Colombini šeimai, gaminančiai kelių rūšių Toskanos vynus. Čia galima pernakvoti (nakvynę reikia užsisakyti iš anksto), sužinoti itališkos virtuvės paslapčių, tapyti, savaitgalį degustuoti vyną ir aliejų, ramiai pasivaikščioti natūralioje gamtoje, bei praleisti vakarus su pasakotoju.

Kaina 86 eurų už dvivietį kambarį su pusryčiais ir 95 eurų už dvivietį kambarį su pusryčiais švenčių dienomis.

Ką pamatyti_?

Siena. Joje - piazza il Campo (pagrindinė miesto aikštė, kurioje dukart per metus vyksta Palio šventė), Duomo (Sienos katedra, meno šedevras, laikoma harmoningiausia viduramžių architektūros bažnyčia) , spedale di S.Maria della Scala (buvusi ligoninė, papuošta istoriją atspindinčiomis freskomis) , Palazzo publico ir Torre del Mangia (Tai XIV amžiaus palazzo su 88 metrų aukščio bokštu, iš kurio galima pasigrožėti Sienos panorama). Visas Sienos senamiestis yra muziejus po atviru dangumi, kur kiekvienas pastatas yra savotiškas istorijos nešėjas.

Netoli Sienos, Lecceto – La locanda vietovėje įsikūręs „Il Cannuccio“ jodinėjimo centras, siūlantis 4 valandų jodinėjimą miškais, slėniais, seniausių vilų, pilių ir vynuogynų aplankymą. Nuo kalvų atsiveria fantastiški, nepamirštami vaizdai - tipiški Toskanos peizažai, kuriuos matome atvirutėse ir filmuose. Tokio apžvalginio pusdienio kaina 50 eurų vienam žmogui.

Montalcino - visam pasauliui žinomas savo Brunello vynais miestelis, apsuptas senovinės apsauginės sienos, kuri tęsiasi per visą Mateotti gatvę iki Piazza del Popolo, viduramžių miesto centro.

Pienza- jos istorija stipriai susieta su Enea Silvio Piccolomini, gimusiu Pienza 1405 spalio 18-ą ir  1458 m. tapusiu popiežiumi Pijumi II. Pirmą rugsėjo sekmadienį čia vyksta kačio sūrio mugė (Fiera del Cacio).

Montepulciano žinomas kaip 16 amžiaus perlas dėl žinomų architektų pastatytų Renesanso epochos pastatų. Be to šiame nedideliame miestelyje vyksta unikalus renginys: Bravio delle Botti savaitė. Tai aštuonių rajonų statinių, sveriančių po 80 kg., ridenimo konkursas. Kovojama dėl išdailintos drobės.

San Giovanni d‘Asso – baltojo triufelio Crete Senesi srities širdis. Čia buvo įsteigtas triufelio muziejus, kur lankytojai gali sužinoti apie jo skleidžiamus garsus, aromatus bei kitas to, brangaus valgomojo trumo, paslaptis.

Visą tai verta pamatyti.

Viktorija Mele