Laikas pradėti!
Užimti atvykusius vakarieniauti svečius – užduotis ne iš lengvųjų. Japonijoje šio meno specialiose mokyklose moko geišas. Daugelyje šalių žmonėms, atsakingiems už oficialių pokylių ceremonialą, privalu išmanyti viską apie „aperityvo valandą“.
Kas yra aperityvas?
Aperityvas mums žinomas kaip pasivaišinimas alkoholinio gėrimo taure prieš valgį: šampanu, vynu ar saldžiai kartoko skonio vermutu.
Aperityvas (lot. aprire „atidaryti“) – vienas būdų iki vakarienės pradžios užimti svečius, užmegzti įdomų pokalbį prie vyno ar kitokio gėrimo taurės, skatinančios apetitą. Tai lyg mažutė aperityvo paslaptis – sužadinti apetitą prieš valgį. Juk nėra nuobodesnio svečio už neturintį apetito.
Aperityvo atsiradimo metais laikomi 1786-ieji, kai Antonio Benedetto Carpano Šiaurės Italijos mieste Turine sukūrė vermutą, į baltąjį vyną pridėjęs įvairiausių žolelių ir prieskonių. Italija pagrįstai vadinama vermuto tėvyne. Martini, Cinzano, Gancia ir kitų gamintojų vermutas populiarus iki šiol.
Europoje aperityvai išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. Apie 1900 m. aperityvas buvo žinomas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kad ir kaip būtų sunku apibrėžti aperityvo atsiradimo momentą, vis dėl to juo laikome vermuto atsiradimo Italijoje metus. Bet net senovės egiptiečiai, gyvenę prieš tūkstantmečius, prieš valgį mėgdavo išgerti nedidelį kiekį alkoholinio gėrimo.
Kokius gėrimus geriausia siūlyti?
Geriausiu aperityvu specialistai laiko vermutą, skiestą sultimis arba gazuotu mineraliniu vandeniu su ledukais. Jį patiekia aukštose, kokteiliams skirtose taurėse ir geria be šiaudelio.
Skirtingose šalyse mėgstamas vis kitoks aperityvas. Pavyzdžiui, Graikijoje, kaip aperityvas geriamas anyžių skonio likeris – Ouzo. Čekijoje mėgstamas aperityvas – tai Becherovka, jos sudėtis: mineralinis vanduo iš Karlovy Vary, alkoholis, cukrus, cinamonas, anyžiai. Pietų Prancūzijoje prieš valgį geriamas anyžių skonio gėrimas – Pastis. Tai stiprus gėrimas, turintis 40–45 proc. alkoholio, todėl skiedžiamas vandeniu santykiu 1:5.
Italijoje gana populiarus aperityvas Aperol. Šis gėrimas gaminamas iš rabarbarų, kinmedžių žievės, gencijonų, karčiųjų apelsinų, kvapiųjų žolių ir alkoholio. Jo skonis saldžiai karstelėjęs, panašus į kampario. Su šiuo gėrimu daromi įvairiausi kokteiliai. Pavyzdžiui, pats populiariausias kokteilis Brescia mieste vadinasi Pirlo. Jo gaminimo receptas labai lengvas: tereikia baltojo sauso vyno, gazuoto mineralinio vandens ir trauktinės Aperol. Šios sudedamosios dalys turi būti maišomos santykiu 2:2:1, gėrimas atšaldomas ledukais.
Kasdienis ritualas
Italija – šalis, kur aperityvas virto tikru kultu. Labiausia tai pasakytina apie Šiaurės Italijos regionus. Aperityvo valandą Italijoje juokaujant galima būtų palyginti tik su rimtų ir griežtai taisyklių besilaikančių britų „Tea time“ – arbatos valanda. Italai aperityvą pradeda gerti nuo 17 valandos ir kartais tą malonumą pratęsia užsibūdami bare iki kitos dienos ryto. Aperityvo metu italai geria įvairiaspalvius kokteilius.
Milano baruose daug dėmesio skiriama aperityvų valandai. Nuo 17 iki 19 valandos (nes 20 valandą prasideda vakarienės metas) italai miniomis keliauja išgerti aperityvo, pasmaguriauti miniatiūrinių valgių, pabendrauti su draugais, susipažinti su naujais žmonėmis. Milanas – tikras aperityvo miestas!
Aperityvo valanda Italijoje įsigalėjo aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai iš darbo keliaujantys milaniečiai užsukdavo į barą ko nors išgerti, pabendrauti su kolegomis, aptarti darbo reikalų. Baro „Roialto“ savininkas Vinicio Valdo pradėjo prie gėrimų siūlyti įvairių užkandžių: pradžiai labai paprastų – alyvuogių, bulvių traškučių, vėliau atsirado įvairiausių sumuštinukų, daržovių, sūrių gabalėlių... Jis pastebėjo, kad žmonės noriau praleidžia laiką prie apetitą žadinančių patiekalų, nei skuba namo gaminti skanios karštos vakarienės.
Aperityvo valandomis gėrimo taurė gali kainuoti dvigubai ar net trigubai daugiau nei įprastai (nuo 4 iki 12 eurų). Tačiau nusipirkęs išgerti, žmogus gali kiek širdis geidžia mėgautis baro teikiamais užkandžiais.
Prieš ketverius metus Milane aperityvo valanda pradėta vadinti „Happy hour“ (angl. „laimės valanda“). Šis žodis tiksliausiai nusako milanietiško aperityvo esmę – tai tikra laimės valanda: šypsenos bei juokas, gražūs žmonės, įdomūs pokalbiai.
Daugumai italų – tai gyvenimo būdas, kitiems – tiesiog mada, labai milanietiška. Čia atsipalaiduojama draugų būryje, pristabdomas beprotiškas darbo dienos ritmas. Prie vyno ar kokteilio taurės papasakojami dienos darbai, aptariamos aktualijos, sudaroma vakaro programa.
Laimės valanda yra tiktai Milane ir tik šis miestas yra sukūręs tokį nepaprastą ir subtilų kasdienį ritualą. Nėra kitos tokios vietos pasaulyje, kur būtų galima rasti milanietiško aperityvo formulę. Anglosaksų šalys turi laimės valandos tradiciją: nuo šešių iki septynių vakaro alus parduodamas mažesne kaina, dėl to visi miesto barai yra perpildyti norinčių išgerti daugiau, išleidžiant mažiau. Anglija, Amerika, Prancūzija turi visai kitokią gėrimo tradiciją nei Italija. Pastaroji šalis yra aperityvo kulto zona ir šioje šalyje laimės valanda reiškia aperityvą.
Aperityvo maršrutas
Populiariausi laimės valandos barai ir restoranai išsidėstę dviejuose Milano rajonuose: Naviglie ir Brera. Vakare čia gausu triukšmingos publikos. Milane kiekvienas atras sau tinkamą vietą laimės valandai praleisti, kadangi barų ir jų siūlomų linksmybių yra begalė.
Viename barų prie aperityvo siūloma japonų virtuvės patiekalų, kitame –meksikietiškų užkandžių. Vegetariški patiekalai pateikiami bare, kur stalai yra vaisių ir daržovių formos. O gal pavargę susigundysite užsukti aperityvo į barą, kur geriant ir užkandžiaujant jums padarys masažą? Meniškoms sieloms siūloma apsilankyti bare, kur galima nuspalvinti, išpaišyti kavos puoduką ir jį „išsikepti“ krosnyje, o išeinant – pasiimti. Kas vakarą viename iš Milano barų vyksta nusikaltimo inscenizacijos, kur lankytojai dalyvauja ir spėlioja, kas galėtų būti nusikaltėlis. Arba galima tiesiog sudalyvauti naktinėje laimės valandoje, t. y. pratęsti malonumą iki ryto, pavyzdžiui, restorane „Puerto Alegre“.
Dabar laimės valanda – tai ne tik gardūs riešutėliai, bulvių traškučiai, alyvuogės, buvę aperityvo palydovais ilgus metus. Dabar prie aperityvo siūloma įvairiausių makaronų ir ryžių salotų, omletų su cukinijomis, špinatais, svogūnais ir t. t., sūrių, dešrų, daržovių, valgomų pagardintų įvairiais užpilais, vytintų kumpių, trapios tešlos krepšelių su krevetėmis. Kas pasirenka užkandžius „pasidaryk pats“, gali savo fantaziją pademonstruoti pats gamindamas sumuštinukus iš įvairių siūlomų gėrybių.
Įdomu tai, kad aperityvo patiekalai valgomi be peilių.
Aperityvo valandos patinka ne tik italams – mados ir stiliaus puoselėtojams, iš nieko mokantiems sukurti šventę. Laimės valandą sielą apima kažkoks keistas geras jausmas. Lauki kitos dienos, kito aperityvo, naujo džiaugsmo. Kitaip nei brangios vakarienės, aperityvas restorane prieinamas kiekvienam: advokatui, mokytojui ar studentui. Galima susidaryti aperityvo maršrutą savaitei ir kas vakarą keliauti skanauti vis naujo gėrimo vis kitame bare. Ir, žinoma, kaskart paragauti, pamatyti ir sužinoti ką nors nauja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą